Psichologija ir svoris

Ar pasikeičia žmogaus gyvenimas, atsikračius nereikalingų kilogramų?

Moters_patarimai2112016

 Kai kalbame apie svorio sumažėjimą labai svarbu suprasti konkretaus žmogaus gyvenimo aplinkybes, mėginant pamatyti – kas jam tikrai svarbu, kaip jis gyvena, kokie jo santykiai su aplinkiniais, kokia  jo sveikatos būklė. Tik tada mes galėsime įsivaizduoti kokios pasekmės jo laukia numetus svorį. Vienam – atsikratyti  kilogramai sukelia daug teigiamų emocijų, nes jis jaučiasi pasiekęs tikslą, kitam – tai gali būti visiškai atvirkščiai, nes jo lūkesčiai yra užkelti ir standartai labai aukšti – jo svoris visada bus per didelis ir veidrodyje jis matys vis dar ne tą vaizdą apie kurį svajoja. Nepamirškime, kad gyvename užkeltų standartų pasaulyje, kai žmogui vis ne gana, jis vis siekia “tobulumo”, kurio realybėje pasiekti neįmanoma, o tai kelia daug neigiamų emocijų ir atsiranda kaltės jausmas.

Manau, kad tikrieji pokyčiai gali prasidėti tik tada – kai žmogus tampa sąmoningu ir atidžiu sau. Kai jis išmoksta priimti save adekvačiai, suprasdamas ir priimdamas savo aplinkybes. Tada ir atsikratyti kilogramai yra tik dalis savęs piėmimo proceso. Todėl sunku būtų teigti, kad svorio sumažėjimas galėtų įtakoti esminius pokyčius žmogaus psichologinėje būsenoje, jo asmenybėje.

O ir statistika yra ganėtinai pesimistiška, kalbant apie svorio metimą. Dažniausiai atsikratyti kilogramai vėl sugrįžta po 5 metų. Tai vyksta dėl to, kad mūsų organizmas ir procesai jame, o šio atveju alkio jausmas, yra reguliojami smegenimis – nedalyvajant sąmonei. Mūsų smegenys apie mūsų svorį turi savo nuostatas, nepriklausančias nuo mūsų norų ir įsivaizdavimų. Ir tai kas mūsų organizmui yra “normalu”, dažniausiais mums patiems yra “nenormalu” ir reikalaujo skubaus įsikišimo. Todėl dažnai svorio reguliavimas tampa kasdiene kova su savo organizmu, o ar gi kova ar karas gali turėti teigiamą rezultatą? Kare dažniausiai kas nors nukenčia. Todėl aš grįžtu prie atidumo sau, kuris galėtų būti raktu į kokybišką gyvenimą.

Aš pati jau 20 metų dalyvavau įvairiose kovos ir komunikacijos su savo kūnu procesuose. Kova tikrai nepadėjo, svoris tai krito, tai kilo. Ir organizmas man jau seniai „pasakė“, kad jo norma yra ne mano įsivaizduojama norma. Ir nors tais momentais, kai mano svoris sumažėdavo jausdavausi tikrai puikiai, tačiau ta eiforija gana greitai pasibaigdavo. Nes sunku funkcionuoti t.y. dirbti, mokytis, bendrauti, kai tavo smegenys visą laiką užimtos mintimis apie tai – kaip nepriaugti, ką turiu suvalgyti, kiek mankštintis ir t.t.

Visai natūralus klausimas kyla – tai ką daryti? Ir atsakymas galėtų būti toks –  mokytis būti sąmoningu, atidžiu sau, kai maitinimasis ir fizinis aktyvumas yra ne kasdienė kova (kurią mes dažniausiai pralaimime), o savęs pažinimas ir atradimas. Nepamirštant, kad mes esame ne tik kūnas ir visos aplinkybės mūsų gyvenime yra labai susiję.

Junona Berznitski

Psichologė

Žurnalas “Moters patarimai” 2016 vasaris

Maisto pasirinkimas ir psichologija

Mąstant apie tai – kaip mes renkamės maistą, turime nepamiršti kad maistas yra vienas svarbiausių žmogaus išgyvenimo elementų kaip ir oras ir vanduo. Jeigu mūsų smegenyse neveiktų mechanizmas skatinantis valgyti, tai žmogus neišgyventų. O ką mėgstame valgyti – tai jau susiformavusio ilgalaikio proceso rezultatas. Organizmas pats regulioja kiek ir ko organizmui reikia, tačiau mūsų gyvenimo eigoje susiformuoja įvairūs įpročiai, kurie taip pat veikia mus, renkantis maistą.  Kadangi riebalai, mineralai, krakmolas ir kitos medžiagos reikalingi organizmui, per ilgalaikius evoliucijos procesus mūsų smegenys  išmoko reaguoti teigiamai į atitinkamus aromatus, maisto faktūrą ir vaizdą. Taip pat yra instinkto lygmenyje susiformavęs kartaus skonio atmetimas, apsaugojęs mūsų protėvius nuo nuodų. Tačiau dabar yra daug patiekalų ir gėrimų kurių kartus skonis yra nepavojingas, o jei vaikystėje mes tokių skonių vengiame, tai vyresniame amžiuje jau įvyksta išmokimas, nes mūsų smegenys reaguoja į tai, kad ir karčiame maiste yra  kalorijos ir net narkotinis poveikis. Ne veltui kalbame apie priklausomybę nuo šokolado, ar kitų produktų, kurių veikimas yra prilyginamas narkotikams. Maistas tampa atlygiu, paguoda ir išsigelbėjimu tokiose situacijose – kai mes visiškai nejaučiame alkio, o pasąmonė mus skatina spręsti tuo metu iškilusias problemas – nerimą, stresą, baimę ar pyktį – valgant. Sau suteikdami atlygį už „kančias“ – kuriame įpročius kurie palaipsniui perauga į priklausomybę maistui. O jau koks tai maistas – priklauso nuo įpročių atsiradusių dėl gyvenimo sąlygų, šeimos, genetinių ir socialinių aplinkybių.

Junona Berznitski

Psichologė

Žurnalas “Dietos” 2016 vasaris

 

Per didelis kūno svoris – labai dažna žmones kamuojanti problema. Dietų ir lieknėjimą skatinančių priemonių industrija be galo plati ir kasmet tam išleidžiami milijardai, tačiau situacija negerėja. Liekni ir svorio problemų turintys žmonės mąsto skirtingai, skiriasi jų maitinimosi  įpročiai. Atsikratę nepageidaujamo svorio žmonės dažnai jį atgauna, nes per trumpą laiką nespėja įtvirtinti naujų įgūdžių ir įpročių, per greitai grįžta prie senųjų. Kita vertus, žmonės nėra nevykėliai, jie gali viską, tik nežino kaip,  nes niekas jų to niekur nemokė, nors tai nėra sudėtinga.

Renkamos naujos  grupės “LIEKNĖJAME KARTU”

Mes padėsime Jums –

  • Įveikti su emociniu valgymu susijusius sunkumus
  • Kasdien save motyvuoti
  • Dėmesingai valgyti
  • Įveikti kasdienį stresą, įtampą ar liūdesį kitais būdais nei valgant
  • Laikytis asmeniškai pasirinktų valgymo taisyklių ir nedelsiant grįžti prie jų nukrypus
  • Laikytis pasirinkto valgymo plano neįprastomis aplinkybėmis (atostogos, svečiai, kavinės, komandiruotės)
  • Nusistatyti realius ir pasiekiamus tikslus, susijusius su pageidaujamu svoriu bei kartu su kitais grupės nariais jų siekti
  • Priimti ir mylėti save

Rašykite ar skambinkite registracijai į grupės užsiėmimus:

e-paštas: info@jrkonsultacijos.lt
Junona Berznitski +37061005905